Visi norime praskleisti paslapties uždangą ir žvilgtelėti į
ateitį, sužinoti savo likimą. Todėl kreipiamės į astrologus,
chiromantus, būrėjus. Pasirodo, ir šiuolaikinė psichologija šiek tiek
dvelkia magija, nes pacientų problemas gali išspręsti specialiomis
kortomis.
Neįprastas derinys - psichoterapija ir kortos
Apie
tai, kad psichoterapinio seanso metu naudojamos kortos, išgirdau iš
vienos savo pažįstamos. Rimantės šeima turėjo sunkiai išsprendžiamų
problemų. Iš pradžių bandė jas narplioti pati, vėliau pradėjo lankytis
pas būrėjas, dar vėliau - pas psichologus.
Galiausiai atrado
psichoterapiją, kurios metu naudojamos... kortos. Draugė užsiminė, kad
šios kortos jai padėjo pažinti save, nusiraminti ir pradėti mąstyti kur
kas šviesiau, kad po kelių seansų pradėjo keistis jos likimas...
Nepatikėjau. Tad nusprendžiau pati išsiaiškinti kas ir kaip...
Visi
žino, kad gera būrėja yra ir gera psichologė, bet kad tuo užsiima ir
medikai, išgirdau pirmą kartą. Todėl vien iš smalsumo apsilankiau
Žmogaus sveikatos centre pas medicinos mokslų daktarą ir psichologą
Olegą Bulanovą.
Kaip veikia kortos?
Gydytojo
Olego Bulanovo kabineto duris praveriu kaip pacientė, turinti tam
tikrų bėdų. Taip jam ir pasakiau, kad turiu ne vieną problemą, pačiai
nesiseka jų išspręsti ir vis dažniau pagalvoju, kad visa tai ne šiaip
sau, ko gero, ko nors nesuprantu, ko gero, tų problemų priežastis glūdi
manyje.
Taigi įvardiju pirmąją, iš tiesų neišgalvotą problemą:
„Man nesiseka užmegzti normalių santykių su draugėmis, šiuo metu jų
neturiu ir dėl to kartais jaučiuosi vieniša."
Gydytojas paima į
rankas vieną kortų kaladę ir pasiūlo pažaisti psichologinį žaidimą
prieš tai paaiškindamas, kad kortos padės pažvelgti į problemą iš
šalies. Turiu galvoti apie savo problemą ir ištraukti vieną kortą.
Ištraukiu kortą be jokio piešinio, ant jos tik užrašas: „Mylėti".
„Kaip
galėtum susieti šį žodį su savo problema? Kaip jis atsako į tavo
klausimą?" - teiraujasi gydytojas. Ilgai nemąstau, atrodo, kad atsakymą
kažkas padiktuoja, todėl spontaniškai atsakau: „Aš per daug myliu
save." „Pabandysime pasižiūrėti, kaip išreikšta ta meilė", - vėl
šypsosi gydytojas, o aš traukiu antrąją kortą. Ši korta malonių emocijų
man jau nesukelia. Piešinys, o jame - dvi figūros. Antroji stovi
pirmajai už nugaros ir ruošiasi smeigti peilį. Aiškinu jau
neklausinėjama, nes atsakymas akivaizdus: „Mano draugės man gana dažnai
įsmeigia peilį į nugarą." „Iš to seka", - sakau, - „aš per daug myliu
save, turiu skaudžios patirties, todėl esu perdėtai atsargi. Taigi
draugių aš neturiu." Pati nustembu, kaip netikėtai taikliai atsakau į
savo klausimą.
„O dabar žvilgtelėkime į priekį, kas nutiks tavo
gyvenime, jei ir toliau laikysiesi to paties principo, - sako
psichologas. Vėl traukiu kortą, šįkart ant jos užrašyta: „Namai".
Paaiškinu, kad namai man visada siejasi su saugumu, ir gydytojo
paliepta traukiu kitą kortą. O joje - plėšiko veidas. Interpretuojame
kartu su O. Bulanovu ir prieiname prie išvados - jeigu ir toliau būsiu
tokia atsargi kitų atžvilgiu, pasijusiu dar nesaugesnė, netgi tose
situacijose (namuose), kur iki šiol buvau saugi. „Draugai ne tik
skaudina, į draugus gali atsiremti, kai tau sunku. Tad jeigu atsigręši
ne nugara, o veidu, peilio nebebus. Privalai keistis", - paaiškina
psichologas ir ima į rankas kitą kortų malką.
„Ši kaladė turi
pavadinimą „Persona", - sako O. Bulanovas. - Problema, kurią norime
išspręsti, susijusi su santykiais, todėl toliau bandykime paanalizuoti
tavo charakterį. Gali būti, kad tu apie save daug ko nežinai."
Iš
šios kortų kaladės į mane pažvelgia įvairiausi žmonių veidai - linksmi
ir liūdni, patrauklūs ir atstumiantys. Turiu pasirinkti dvi kortas -
vieną su veidu, kuris man maloniausias, o kitą su tokiu veidu, kuris man
kelia nemaloniausias emocijas. Renkuosi labai atsargiai, o tada
analizuojame ir padarome išvadą - esu labai jautri, tačiau jautrumą
linkusi slėpti po nepažeidžiamumo kauke. Ir tai yra mano problema, nes
kaukė visų pirma kenkia tam, kuris ją ilgai nešioja. Emocijų slopinimas
ilgainiui gali tapti ligos priežastimi.
Psichologas atideda
kortas į šalį ir pradedame šnekučiuotis. Suprantu, kad psichoterapinis
seansas toliau vyks kalbantis. Tada ir prisipažįstu, dėl ko aš čia.
Paprašau papasakoti plačiau apie šį gana neįprastą psichoterapijos
metodą, primenantį būrimus kortomis.
Psichoterapinės kortos pasaulyje - ne naujiena
Medicinos
mokslų daktaras ir psichologas Olegas Bulanovas prieš ketverius metus
iš maskviškio psichoterapeuto Leonido Talpio (Леонид Тальпис) išgirdo
apie jo naudojamus psichoterapijos seansus. Susidomėjo. Pasirodo, tokie
seansai pasaulyje gana populiarūs. Kortos, kaip psichoterapinė
pagalba, jau senokai naudojamos Vokietijoje, Anglijoje, Amerikoje.
Gydytojas
užsisakė ir parsisiųsdino tokias kortas iš Vokietijos. Iš pradžių
smalsumo dėlei, tačiau po keleto seansų kortos tapo dar viena jo darbo
priemone. Dabar jas naudoja gana dažnai ir yra įsitikinęs, kad tai
veiksminga.
Ant gydytojo psichologo stalo visada padėtos keturios kortų kaladės.
Kaladė su užrašu "OH" naudojama tada, kai žmogui svarbu suprasti ir išsiaiškinti savo problemą, pažvelgti į ją iš šalies.
Jeigu problema susijusi su tarpusavio santykiais, naudojamos kortos „Persona". Jeigu reikia padėti klientui susiorientuoti tam tikroje susidariusioje situacijoje, atverčiama kaladė „Morena". Na, o kiek realios ir kaip įgyvendinamos paciento svajonės, galima sužinoti, kai dirbama su kortų kalade „Tūkstantis ir viena naktis".
Argi tai ne mokslinė magija?
Buriame patys
„Visi
gyvename tam tikrame informacijos lauke, pasaulyje viskas jau buvo,
yra ir bus. Taip pat ir empatijos jausmas, kai vienas žmogus jaučia tą
patį, ką ir kitas, - pasakoja O. Bulanovas. - Kai bendrauju su klientu,
tarp manęs ir jo natūraliai formuojasi bendras informacijos laukas.
Juk kalbame ne tik žodžiais, bet ir jausmais. Ir tame lauke, naudojant
kortas, mums pavyksta gauti atsakymą į rūpimą klausimą. Panašiai žmogus
gauna atsakymą ir nuėjęs pas būrėją, tačiau yra vienas esminis
skirtumas - būrėja į savo pranašystes ir spėjimus įpina savo patirtį,
interpretuoja, nes aiškina kortų reikšmes ir spėja ateitį tik ji. O
mūsų atveju interpretuoja pats žmogus, psichoterapeutas yra tik jo
pagalbininkas."
Susidraugauk su savimi
„Kodėl
Jūsų prašiau iš vienos kortų kaladės išsirinkti du veidus: vieną
malonų, kitą ne? Iš tikrųjų tie veidai yra mūsų pačių bruožai. O mes jų
turime visokių. Vieni mums patinka (gražus veidas), kiti - ne (bjaurus
veidas). Prisiminkite, į kokius žmones atkreipiate dėmesį gatvėje, -
siūlo gydytojas. - Tikrai ne į visus, tik į kažkuo išsiskiriančius. Jau
seniai psichologijoje yra žinoma: kituose mums gražu tai, kas gražu
mumyse, o nemėgstame to, ko nemėgstame ir savyje. Tačiau vėlgi, jei man
negražu, kitam gali būt netgi labai gražu. Vadinasi, nėra nei gerų, nei
blogų bruožų, yra tik mūsų požiūris į juos. Tai parodo ir kortos. Ir
padedamas kortų mano klientas bando susidraugauti su savimi visokiu."
Kiekvienam savas kelias
„Visos
problemos yra mūsų viduje, ne kažkur išorėje. Kai žmogus atpažįsta
savvo problemas, gali jas išspręsti. Kortos padeda į problemą pažvelgti
lyg ir iš šalies. O tada galima ieškoti sprendimo kelių. Atėjusio į
konsultaciją žmogaus visų pirma klausiu, ko jis nori ir tikisi. O tada
ir numatome ateities gaires. Visada sakau pacientui, kad nė vienam
tikslui pasiekti nereikia ypatingų jėgų. Svarbu suprasti, kad tai yra
tik mano tikslas, kaip ir mano laikrodis, kurį nešioju tik aš. Pasiekti
savo tikslą - reiškia eiti tik savo keliu. O kortos parodo ne kieno
nors kito kelią, bet tik tavo kelią."
Tai ekologiška
„Kokie
kortų privalumai? Kortomis problemos išsprendžiamos kur kas greičiau
nei ilgi pokalbiai su psichologu. Antras jų privalumas - viskas vyksta
daug ekologiškiau. Vadinasi, kad žmogui pakenkti neįmanoma, nes nėra
jokio išorinio įsikišimo, kaip kad būna taikant hipnozę ar nuėjus pas
būrėjas. Ir dar: tokių žmonių, vaizdų, kurie pavaizduoti kortose,
niekur kitur nesame matę, neturime apie juos jokios išankstinės nuomonės
ar nusistatymo, nes jie išgalvoti, taigi patys tampame bešališkais
stebėtojais leisdami veikti savo vaizduotei."
Rezultatai akivaizdūs
„Iš
savo darbo praktikos su kortomis galiu papasakoti atvejį, kai vieną
pacientę ilgai kankino reumatinis poliartritas. Iš pradžių ją gydžiau
homeopatiniais vaistais, ji sureguliavo mitybą ir jos liga pamažu
traukėsi, tačiau norimo rezultato iki galo pasiekti nesisekė. Kažkas
trukdė iš vidaus. Po gero pusmečio pasiūliau jai padirbėti su
psichologinėmis kortomis. Rezultatas nustebino net mane patį - liga
visiškai atsitraukė. Atsitraukė tada, kai moteris iš esmės pakeitė savo
gyvenimo būdą."
(straipsnio autorė - Elvyra Žvirblienė)