Kodėl kartais atrodo, tarsi gyventume „užburtame rate“?
Kad ir ką darytume, gyvenimas vėl grąžina į tą pačią vietą:
• vėl ir vėl pasirenkame partnerį, kuris nesugeba mylėti;
• karjera vis sustoja prieš pat sėkmę;
• laimės akimirkas netikėtai užgožia kaltės ar liūdesio jausmas;
• gyvenime vis atsiranda daugiau rūpesčio kitais nei savimi...
Tarsi kažkas viduje neleistų būti laimingam, mylėti ar priimti daugiau, nei leista.
Tarsi būtų nematoma ištikimybė praeičiai, kuri sulaiko nuo savo gyvenimo pilnatvės.
Dažnai už šių pasikartojančių nesėkmių, kaltės ar „stagnacijos“ jausmo slypi nesąmoningas lojalumas mamai.
Nesąmoningas lojalumas – tai vidinis emocinis įsipareigojimas mamai (ar kitam šeimos nariui), kurio žmogus pats dažnai nesuvokia. Tai gili, vidinė vaiko meilės forma, kuri verčia kartoti mamos likimą, elgesį ar net jos kančią – tikint, kad tai padės išlaikyti ryšį ar „užsitarnauti“ meilę.
Vaikas yra pasiruošęs nešti mamos naštą, kad tik išliktų ryšyje.
.
Kaip pasireiškia nesąmoningas lojalumas?
1. Elgesio modelių kartojimas.
Vaikas tampa panašus į mamą net tais aspektais, kurie jam trukdo. Pvz.:
- Jeigu mama buvo nuolat nelaiminga – suaugęs vaikas taip pat nesąmoningai vengia būti laimingas.
- Jei mama buvo palikta – vaikas nesąmoningai renkasi santykius, kur jį palieka.
.
2. Emocijų perėmimas.
Vaikas gali perimti mamos emocijas:
- Užsitęsusį liūdesį, pyktį, kaltę.
- Jausmą, kad „negaliu džiaugtis, jei mama liūdi“.
.
3. Likimo kartojimas.
Vaikas kartoja mamos istoriją: pasirenka smurtaujantį partnerį, nesėkmės karjeroje, vienišumas ir pan.
.
4. Pasąmoninis pažadas:
- „Aš geriau kentėsiu kaip tu, nei būsiu kitaip.“
- „Jei tu negalėjai, aš irgi neturiu teisės.“
.
Pavyzdžiai iš gyvenimo:
• Monika visada jaučia kaltę, kai pasiekia ką nors svarbaus – nes jos mama neturėjo tokios galimybės.
• Andrius nutraukia santykius su moterimis, kai tik artumas pasiekia gylį – nes mama buvo emociniu požiūriu šalta ir jam artumas kelia kaltę.
• Laura be sustojimo rūpinasi visais aplinkui – tarsi kompensuodama mamos bejėgiškumą.
.
Kodėl tai vyksta?
• Vaikas instinktyviai siekia priklausyti šeimos sistemai.
• Lojalumas mamai – tai būdas „likti kartu“, net jei tai reiškia kentėti kaip ji.
• Lojalumas dažnai susijęs su persipynimais: vaikas tampa mamos partneriu, tėvu, emociniu ramsčiu ar net „mamos mama“.
.
Kaip nutraukti nesąmoningą lojalumą?
1. Suvokti ir pripažinti lojalumą.
2. Atiduoti perimtą atsakomybę už gyvenimą mamai.
3. Atsistoti į savo vaikišką vietą.
4. Priimti gyvenimą iš mamos su pagarba jos likimui.
5. Kurti savo unikalų kelią.
.
Vakare atliksime praktiką MANO LOJALUMAS IR JO ŠAKNYS:
- „Kokia mano lojalumo forma?“
- „Kaip tai mane riboja?“
- „Mano žingsnis į laisvę“
- „Vidinis dialogas su mama“
