Į klientą orientuotose konsteliacijose (išdėstyme) yra naudojamas atspindžio fenomenas. Mes, žmonės, ne tik atspindime ir įsimename supančio pasaulio fenomenus ir vaizdinius, bet ir gebame sąmoningai valdyti jų atkūrimą. Pavyzdžiui, jei aš rašau: „Prašau, pagalvokite apie savo mamą". Tai Jūsų sąmonėje iškyla jos vaizdinys ir šis vaizdinys iš atminties iškeliamas ne tik į Jūsų sąmonę, tačiau jis atsispindi Jūsų kūne ir per jį yra projektuojamas į išorinį pasaulį. Tai vyksta netgi tuomet, kai mamos šalia nėra. Jeigu mama realiai atsiranda šalia Jūsų, tai Jūs į ją projektuojate savo vidinį vaizdinį apie ją. Lygiai taip pat, mama, žiūrėdama į savo vaiką, projektuoja į jį vaizdinį, kuris yra jos atmintyje.

Bet kokį vidinį vaizdinį, vaidmenį arba scenarijų galima perduoti, perkelti. Psichoanalizėje šis mechanizmas vadinamas „perkėlimu". Tačiau psichoanalizėje jis naudojamas spontaniškai. Nuolat bendraudamas su terapeutu, klientas palaipsniui ima perkėlinėti į jį jam (klientui) reikšmingus vaizdinius. Ir jei terapijoje vyksta darbas su mama, terapeutas po kurio laiko ima jausti jos jausmus. Kartu su mamos vaizdiniu jam perkeliami ir jos elgesio modeliai, ir baziniai jausmai, t. y. jos vaidmuo.  Terapeutas ima jausti jausmus, susijusius su kliento mamos vaidmeniu ir, savo ruožtu, gali juos perkelti atgal klientui. Gali paaiškėti, kad kliento mama pykdavo ir mušdavo jį vaikystėje, ir terapeutui taip pat gali pakilti pyktis bei noras trinktelėti klientui. Tačiau tai ne asmeniniai terapeuto jausmai – tai  kliento jam perkelti, jausmai iš jo mamos vaidmens.

Į klientą orientuotose konsteliacijose naudojamas tas pats fenomenas, tik ne spontaniškai, o tikslingai. Jei perkėlimas gali vykti bet kokiuose santykiuose, kodėl gi nepadaryti jo sąmoningu ir kryptingu? Tuo tikslu yra naudojami pavaduotojai – žmonės-savanoriai (konsteliacijų grupės dalyviai, pagalbininkai), į kuriuos klientas gali perkelti konkrečių žmonių iš savo gyvenimo vaidmenis.

Su į klientą orientuotos konsteliacijos pagalba, klientui suteikiama galimybė pamatyti, jo atmintyje esantį, santykių vaizdinį. Tuo tikslu, kliento prašoma iš savanorių-pavaduotojų išrinkti tuos, kurie atstovaus realius žmones iš kliento gyvenimo ir sąmoningai perkelti į juos vaidmenis (pvz., mamos, tėvo, brolio, žmonos, vaiko ir t. t., taip pat – ir savo paties), o po to išdėstyti erdvėje santykių su jais vaizdinį. Išdėstydamas šį vaizdinį, klientas susijungia su tomis sritimis savo atmintyje, kurios saugo informaciją apie mamos, tėvo, brolio, žmonos, vaiko vaidmenis, tarpusavio komunikaciją ir sąveiką su jais. Įvyksta klientui svarbių figūrų (asmenų) vaidmenų pernešimas į pavaduotojus ir santykių su jais vaizdinio pernešimas iš kliento pasąmonės (atminties) į išorinę erdvę, arba sąmoningas, kryptingas, savanoriškas ir grupinis perkėlimas.

Tam yra reikalingi savanoriai iš grupės, kurie pasiruošę tapti pavaduotojais. Pasiruošimas – labai svarbu. Nes jei kas nors nėra pasiruošęs, jis gali užblokuoti savo veidrodinių neuronų sistemą*, sąmoningai įjungdamas kontrolę, tuomet perkėlimas neįvyks ir pavaduotojas nieko nesugebės pranešti apie perimtą vaidmenį.

Kai klientui sakoma: „Išsirink mamą", jis atsimena mamą, atsimena tuos santykius su mama, kurie jam šiuo metu yra aktualūs. Galbūt šiuo metu, jį ne itin domina ta sritis, kurioje santykiai buvo geri, jis užstrigo ten, kur santykiai su mama prasti ir tuomet aktualus santykių vaizdinys automatiškai iškeliamas į išorę – atsispindi kūne. Klientas, išsirinkęs pavaduotoją mamos vaidmeniui, šį vaizdinį perkelia, sakydamas: „Prašau, pabūkite, mano mama". Tarp jų įvyksta vizualinis, audialinis kontaktas, tačiau svarbiausia – kūno kontaktas. Kai kliento mamos vaizdinys perkeliamas į pavaduotoją, jis kūnu ima jausti kliento mamos būseną.

Po to klientas išsirenka pavaduotoją savo paties, santykyje su mama, vaidmeniui ir įvyksta tas pats perkėlimo procesas. Vėliau kliento yra prašoma išdėstyti probleminį vaizdinį. Įvyksta „eksternalizacija" – vidinis kliento santykio su mama vaizdinys iš kliento pasąmonės projektuojamas į išorinę erdvę.

Eksternalizacijos metodas dažnai naudojamas psichoterapijoje. Pavyzdžiui, meno terapijoje tam tikslui yra naudojamas kliento piešinys. Dar iki konsteliacijų atsiradimo, Virdžinija Satir, naudojo „šeimos skulptūrą". Yra psichodrama, šeimos rekonstrukcijos metodas, vaidmenų žaidimas ir kiti „sceniniai" darbo būdai. Į klientą orientuota konsteliacija kažkiek panaši į teatro meną, tačiau čia vaidmuo perduodamas ne skaitant scenarijų, o tiesioginiu vaidmenų perkėlimu iš kliento pasąmonės. Matydamas savo santykius erdvėje, kaip scenoje, klientas pats tampa savo vaidmenų režisieriumi.

Labai svarbu, kad konsteliacijos režisieriumi liktų pats klientas. Juk vaidmenis ir vaizdinius pavaduotojams perkelti gali ne tik klientas – lygiai taip pat tą gali daryti konsteliacijos vedantysis, terapeutas, o kartais ir patys pavaduotojai. Terapinio darbo metu, reikėtų kiek įmanoma to vengti. Nes kitu atveju, konsteliacijoje galime pamatyti ne kliento, o terapeuto vaizdinį arba šių vaizdinių mišinį. Tai pati didžiausia grėsmė, įvykstanti konsteliacijose, kai jas veda ne profesionalai. Tokiu atveju, vaizdinys konsteliacijoje yra susijęs ne su klientu, tačiau jei klientas jį priima „už tiesą", į jo pasąmonę gali patekti pašalinė informacija ir, esant tam tikroms aplinkybėms, gali jam pakenkti.

Kad to išvengti, svarbu aiškiai skirti vaidmenis pavaduotojams –  būtina, kad pats klientas, o ne kažkas kitas, išrinktų pavaduotojus vaidmenims. Svarbu, kad jis savarankiškai perkeltų pavaduotojams vaidmenis, susijusius su jo probleminėmis būsenomis. Kad pavaduotojui būtų perkeltas ne „apskritai mamos", o „mamos, kuri barė" arba atvirkščiai, „mamos, kuri mylėjo" vaidmuo. Svarbu, kad pats klientas išdėstytų savo „probleminių" santykių vaizdinius erdvėje, savo norima tvarka, atitinkančia jo vidinį vaizdinį ir tuomet į klientą orientuotoje konsteliacijoje - kaip veidrodyje, yra matomas kliento pasąmonės sluoksnio, susijusio su problema, atspindys. Jei mes kažką įsisąmoniname, mes galime tą pakeisti - čia prasideda psichoterapijos procesas.

 

Susipažinti su metodu galite atvirose terapinėse sesijose grupėje
su asmeninėmis konsteliacijomis, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje

Sesijų grafikas, platesnė informacija, registracija

 

___________________________________________________

*Pagalbininkai gali pajusti ir apibūdinti fenomenus, kurie priklauso konkretiems žmonėms – t.y. tiems, kurių vaizdinius klientas išdėsto erdvėje, panašiai, kaip kad veidrodis atspindi mūsų atvaizdą. Kiekvienas mūsų, turime gebėjimą atspindėti tai, kas yra kito viduje, dėka mūsų smegenyse esančių veidrodinių neuronų. Dėka jų kyla šie fenomenai, kurie leidžia tuos vidinius vaizdinius (kurie dažnai mus valdo automatiškai, nesąmoningai), pamatyti išoriniame pasaulyje.

 

straipsnio autorius: 
Мichail Burniashev
Sisteminės-fenomenologinės psichoterapijos krypties ir į klientą orientuotos konsteliacijos specialistas,
Maskvos konsultavimo ir sisteminių sprendimų instituto (IKSR) direktorius.

 

 

 

 

 

 

Grįžti į visus straipsnius