KUR LINK MUS VEDA
METAFORINĖS KORTELĖS?

Kortų dydžio paveikslėliai su veidais, peizažais, abstrakčiomis kompozicijomis. Šie paveikslėliai kelia smalsumą ir tampa vis populiaresni specialistų tarpe. Kam jie skirti ir kas jais naudojasi?


„Man sunku atsiverti žmonėms“, – prisipažįsta 29-ių metų Marija. „Atėjau pas psichologę, tačiau negalėjau prisiversti kalbėti. Tuomet ji išdėliojo ant stalo krūvelę kortelių, kuriose buvo pavaizduoti įvairūs, peizažai, žmonės ir pasiūlė man jas peržiūrėti. Kai kurios kortelės man patiko, aš atidėjau jas į šalį. Psichologė paklausė, kodėl aš išsirinkau būtent šias korteles. Palaipsniui aš ėmiau kalbėti...“

Šiuos kortų dydžio paveikslėlius vadina metaforinėmis arba asociatyvinėmis kortelėmis, nes tai, kas jose pavaizduota, tampa vizualine mūsų vertybių, baimių, norų metafora arba yra asociatyviai susiję su mūsų vidine patirtimi. Kitas pavadinimas – psichologinės arba terapinės kortelės, todėl, kad jas savo darbe naudoja psichologai, psichoterapeutai. 

INDIVIDUALI REIKŠMĖ

Paveikslėlyje – tuščia vakarinė gatvė, kur ne kur apšviesta žibintais. „Tai vienatvės simbolis“, – mano 32-jų metų Lina, – „štai ir aš klaidžioju gyvenime viena, be palydovų, jau ima temti ir tai mane gąsdina“. Visiškai kitaip tą pačią kortelę mato 45-erių Tomas: „Darbo diena eina į pabaigą, ir pagaliau galima pailsėti, prasieiti po miestą, ir niekas manęs nebetrukdys“, – aiškina jis.

Metaforinės kortelės – tai ne psichologinis testas, nors dirbant su jomis, kaip ir daugumoje testų, taip pat yra susiduriama su psichologinės projekcijos mechanizmu.

TESTO IR METAFORINIŲ KORTELIŲ SKIRTUMAI

Į testą, visi galimi jo rezultatai yra sudėti dar iki tol, kol mes pradedame jį atlikinėti. Praėję testą mes gauname gatavas išvadas apie mūsų charakterį, gebėjimus ar būseną, – tai jau priklauso nuo testavimo tikslo. Su kortelėmis viskas kitaip. Vienos ar kitos kortelės pasirinkimas dar nieko nesako. Čia nėra iš anksto paruoštų atsakymų, yra procesas: mes numanome, įnešame paaiškinimus, apmąstome ir palaipsniui gilinamės į reikšmę.
Šį kelią galima nueiti savarankiškai arba su specialistu, kurio užduotis šiuo atveju – judėti drauge su mumis, neužbėgant į priekį.

NERIMAVIMAS

Beveik visi, kurie atėjo pas psichologą pirmąkart, jaučia nerimą. Nėra paprasta iškart pasitikėti kitu žmogumi, juolab – mažai pažįstamu. Nepaprasta kalbėti apie savo problemas, kurios gąsdina arba sukelia gėdos jausmą. Daug lengviau pradėti nuo paveikslėlio aptarimo, juk tuomet galima kurį laiką pabūti šešėlyje: kalbėti ne apie save, o apie tai, kas pavaizduota paveikslėlyje ir kontroliuoti savo atvirumo mąstą. Tai ypač naudinga tiems žmonėms, kuriems sunku būti dėmesio centre.

Dauguma ruošiasi nemaloniam arba sunkiam pokalbiui su psichologu, o žiūrinėjant paveikslėlius – tai paprasčiausia veikla, kurioje niekas negali patirti nesėkmės, todėl įtampa greitai sumažėja.
Korteles galima naudoti bet kuriuo momentu, kai klientas pajunta nerimą ir reikia padėti jam pasijusti saugiai.

APČIUOPTI SAVO TEMĄ/KLAUSIMĄ

Tik nedaugelis iš anksto žino, kokį rezultatą norėtų pasiekti psichoterapijos eigoje. Kai kuriuos žmones pas psichologą ar psichoterapeutą atveda neaiškus nepasitenkinimo jausmas. Kur jo priežastis, iš kur tai atsirado ir ką konkrečiai norėtųsi pakeisti savo gyvenime – šie klausimai gali tapti psichoterapinio darbo pradžia. Tokiu momentu į rankas paėmus metaforinių kortelių rinkinį, galima parinkti simbolinius paveikslus apie tai, „kaip yra dabar“ ir „kaip aš noriu, kad būtų“ – padarant tai matoma.

Mes gyvename vizualiai orientuotoje kultūroje, todėl vaizdiniai lengviau priimami ir gali tapti pradžios tašku pokalbiui. Jei mes daugiau klausytume muzikos, greičiausiai, galėtume pasitelkti į pagalbą melodijas. Tačiau mums daugiau įprasta žiūrėti. Todėl siūlome paveikslėlius, kurie sužadina vaizduotę.

Metaforinės kortelės padeda ne tik psichologinio darbo pradžioje. Jos leidžia paliesti sunkias temas ar tokias, kurios yra tabu, pavyzdžiui, kaip prievarta arba incestas.
Daugumai klientų lengviau parodyti atitinkamą paveikslėlį, nei savais žodžiais įvardinti tai, kas su jais nutiko.

Pavyzdžiui, klientė negali garsiai ištarti: „tėvas mane mušė“, tačiau ji išsirenka kortelę, kurioje pavaizduota užsimojusi ranka. Vėliau, su psichologo pagalba, ji atranda savyje jėgų papasakoti viską, kas nutiko. Taip, padedant metaforinėms kortelėms nuimamas draudimas kalbėti ir jausmai galiausiai randa savo išraišką.

Šaltinis:
http://www.psychologies.ru/

Grįžti į visus straipsnius