Neretai jauni žmonės, sukūrę šeimą, neturi finansinių
galimybių įsigyti nuosavo būsto, todėl lieka gyventi tėvų namuose. Viena
vertus, atrodo, kad taip lengviau gyventi, tačiau kita vertus,
jaunavedžiai susiduria su ne tokia jau ir lengva užduotimi - sukurti
savo šeimą tėvų šeimos rėmuose. Jauni žmonės turi susitarti ne tik
vienas su kitu, kaip jie kartu gyvens (kas bus šeimos galva, kas bus
atsakingas už namų ūkį, pasilinksminimus ir kt.), bet ir su tėvais.
Patriarchalinės tradicijos neretai siūlo tokį variantą: jaunas
sutuoktinis ar sutuoktinė įeina į didelę šeimą, kaip dar vienas jos
vaikas - sūnus ar duktė, o vyro ar žmonos tėvus marčiai ar žentui
siūloma vadinti „tėčiui" ir „mama". Tokiu būdu sutuoktiniai tampa, kaip
ir nesutuoktiniais, o broliu ir seserimi.
Ne
visos jaunos poros pasiruošusios tokiam santykių scenarijui. Dar gerai,
jei sutuoktiniai abu tam nepasiruošę - daug blogiau, jei tam
nepasiruošęs tik vienas. Tuomet vienas kažkuris iš sutuoktinių pirmoje
eilėje nori būti vyru ar žmona ir tik antroje vietoje - sūnum ar dukra,
tuo tarpu kito sutuoktinio prioritetai priešingi. Konfliktas, kuris
iškyla šioje vietoje yra visiems gerai pažįstamas ir dažnai atrodo, kaip
barnis tarp marčios ir anytos arba žento ir uošvės. Tačiau iš tiesų,
viso to pagrindas yra sutuoktinių vaidmenų prioritetai.
Pagal
sisteminius šeimos dėsnius, nauja šeimos sistema reikalauja atsiskyrimo
- separacijos, o senoji (tėvų šeima) paklusdama homeostazės dėsniui,
nori išlaikyti viską taip, kaip buvę. Tokiu būdu susidaro paradoksali
situacija: santuoka lyg ir yra, tačiau tuo pačiu jos lyg ir nėra. Tokia
situacija yra kankinanti visiems. Pavyzdžiui, vienoje šeimoje vyro mama
visus savo daiktus laikė spintoje, esančioje sūnaus kambaryje, dar nuo
to laiko, kai sūnus buvo vaikas. Kai jis vedė ir į namus atsivedė savo
žmoną, jo mama nepakeitė savo įpročio, nes ir naujos spintos nebuvo kur
statyti, ir apskritai – pinigų naujai spintai nebuvo. Mama bet kuriuo metu
užeidavo į jaunųjų kambarį pasiimti savo daiktų. Nenuostabu, kad jauni
žmonės nesugebėjo išsaugoti savo santuokos.
Įsiveržimas
į jaunų sutuoktinių gyvenimą nebūtinai būna lydimas konfliktų ar blogų
tarpusavio santykių šeimoje. Viena labai švelni mama buvo labai
laiminga, kai jos sūnus susituokė ir naktį užeidavo į jaunųjų kambarį,
žinoma, be jokio beldimo, kad galėtų „pasigrožėti tais dviem
balandėliais".
Dažnai
visa tai veda prie susiliejimo reiškinio - neaiškaus pareigų
pasidalijimo šeimoje, būtinybės nuolat tartis ir nesugebėti susitarti
ilgam, vaidmenų painiavos, kai kiekvienas šeimoje funkcionaliai gali
būti kiekvienu ir tuo pačiu niekuo. Pavyzdžiui, šeimoje, kurioje vaiką
prižiūri ir auklėja močiutė - pagal savo atliekamas funkcijas ji yra
mama savo anūkui. Arba vyras ir žmona, kurie dalinasi viena lova ir yra
susiję intymiais ryšiais, tuo pačiu metu gali būti nesusiję rūpinimosi
ir artumo ryšiais, nes vyras dvasiškai ir emociškai artimesnis savo
motinai. Jis visų pirma rūpinasi jos interesais. Funkcionaliai jis yra
savo mamos vyras ir žmonos meilužis. Šeima pagrinde gyvena iš vyro
uždarbio, tačiau šeimos biudžetą skirsto jo mama, todėl funkcionaliai ji
yra šeimos galva.
Vaiko
gimimas - krizinis laikotarpis visai šeimos sistemai. Vėl reikia
susitarti, kąs ką daro ir kas už ką atsakingas. Šeimose su neaiškiomis
ribomis tarp tėvų ir vaikų šeimų sistemų, nėra tiksliai apibrėžtų
šeimyninių vaidmenų. Pavyzdžiui, neaišku, kas yra funkcionali mama
vaikui, o kas jį faktiškai prižiūri, rūpinasi ir auklėja - jo biologinė
mama ar močiutė. Dažnai tokiose šeimose šios rolės susipainiojusios ir
vaikas yra greičiau močiutės sūnus ar duktė, o vaiko tikrieji tėvai - jo
vyresnysis brolis ir sesuo. Motina ir tėvas dirba, o močiutė -
pensijoje. Ji daug laiko praleidžia su vaiku, tačiau tuo pačiu jos
santykiai su vaiko mama gali būti prasti. Ši aplinkybė negali nepaliesti
vaiko. Neretai jis įsitraukia į kovą. Pavyzdžiui, viena šeima atvedė
savo vienuolikmetę dukterį pas psichoterapeutą dėl mergaitės priešiškumo
ir agresyvaus elgesio su močiute. Šeimą sudarė trys narės: mergaitė,
jos mama ir močiutė - mamos mama. Tarp močiutės ir mamos buvo
konfliktiški santykiai. Kartą, žiemos metu, mergaitė uždarė močiutę
balkone ir ilgai neįleido jos į kambarį. Po šio įvykio šeima ir kreipėsi
į psichoterapeutą. Kai mama pasakojo, kaip jos dukra skriaudžia
močiutę, jos akyse spindėjo triumfas. Dukra padarė tai, ko mama sau
negalėjo leisti. Tokiu būdu, dukra tarsi pavadavo mamą, o jos agresija
močiutei iš tiesų buvo ne jos pačios, o mamos jausmas.
Tokių sisteminių persipynimų galima pamatyti ne vienoje šeimoje. Sisteminiai persipynimai – situacija šeimoje ar giminėje, kuomet asmuo savo jausminiu, dvasiniu
būviu yra lyg ne savo vietoje, pavyzdžiui pavaduoja tėvą, brolį ar
mamą, vykdydamas jų funkciją šeimoje. Arba, kai žmogus yra lyg kitas -
šeimai ar giminei (šeimos sistemai) reikšmingas asmuo. Tuomet jis
išgyvena to kito asmens jausmus, pergyvenimus ir net kartoja likimą – t.
y. identifikuojasi su juo. Tai vyksta net tokiais atvejais, kai tas
atstovaujamas asmuo jau seniai yra miręs. Visa tai rodo, kad jo buvimas
sistemoje liko nepriimtas.
Efektyvus būdas pamatyti sisteminius persipynimus šeimoje ir juos „išpinti" yra šeimos konsteliacijos (išdėstymo) metodas, leidžiantis vizualiai pamatyti ir pajusti, kaip mūsų šiandieninis gyvenimas – mus lydintys jausmai, sunkumai, ligos ir kt. yra persipynę su mūsų tėvų ir protėvių istorija.
Sisteminė šeimos konsteliacija
- trumpalaikė, tačiau labai efektyvi psichologinė terapija, leidžianti
nustatyti šeimos, organizacijos, grupės ar pavienių asmenų problemines
sritis. Šis metodas suteikia galimybę atskleisti konfliktus, kartais
apimančius net kelias kartas. Šeimos konsteliacijos dėka, per gana
trumpą laiką, pavyksta atrasti problemos sprendimo kelius ir padėti
tvirtus pagrindus tam, kad ateityje būtų išvengta užprogramuotų problemų
pasikartojimo. Šis metodas „gydo" ne simptomus, o randa pirminę
problemos priežastį. Ypač efektyviai išsprendžiami šeimos, meilės
sunkumai, praeina depresija, agresyvumas, nepasitikėjimas.
Grįžti į visus straipsnius
Apie seminarusir praktinius užsiėmimus, taikant ŠEIMOS KONSTELIACIJOS metodą, skaitykite ČIA
|